Lankytinos vietos
Stačiūnų vėjo malūnas

 

 

 

Stačiūnų vėjo malūnas yra kepurinio tipo, penkių aukštų, medinis, tik jo pirmasis aukštas mūrytas iš lauko akmenų, kepurė apskardinta. Tai aštuonkampis malūnas su viduje įtaisyta krumpline kepurės gręžimo pavara. Į pirmą malūno aukštą buvo galima įvažiuoti su arkliais ir grūdų maišus tiesiai iš vežimo užkelti į antrą aukštą. Netinkuotų lauko akmenų mūro siūles gražiai puošia į baltų kalkių skiedinio siūlę įspausti juodos skaldos gabalėliai. Duris išryškina raudonų plytų apvadas su balta rišamąja medžiaga ir juodu ar pilku akmeniu, kepurės atbrailos puoštos mediniais pjaustiniais. Malūne išliko tik dalis įrangos. Prie malūno išlikęs ir malūnininko namas, ūkiniai pastatai. Stačiūnų malūnas išsiskiria iš kitų Pakruojo krašto malūnų tuo, kad kepurės pasukimo mechanizmas yra vidinis.

Malūnas pastatytas 1890 m. Ilgą laiką buvo manoma, kad pirmasis savininkas buvo Vincas Laurušas, tačiau 2006 m. kraštotyros ekspedicijos metu apklausus senus žmones paaiškėjo, kad tikroji savininkė buvo Ona (Barbora) Grušienė. Ji globojo Aleksandrą Laurušį, kuris pareikalavo iš savo globėjos, kad ši jam perrašytų malūną ir žemę Archyvinė medžiaga rodo, kad 1927 m. malūnas jau priklausė Aleksandrui Laurušiui. Žmonės pasakoja, kad jis ilgai bylinėjosi su O. Grušienė, vėliau išvyko iš Stačiūnų. Malūną savo žinion perėmė jo brolis Vincas Laurušis. Po jo mirties malūnas atiteko pastarojo žmonai, kuri netrukus ištekėjo už Pranaičio. Jau paskutiniais tarpukario metais malūnas nebeveikė. Malūnas greičiausiai buvo uždarytas dėl to, kad 1938 m. Stačiūnuose Juozas Vaitiekūnas atidarė pažangesnį motorinį malūną. Sovietiniais laikais malūnas taip pat nebeatliko savo pirminės paskirties, buvo paverstas sandėliu. Pamažu malūnas nyko. XX a. 9 dešimtmetyje juo rūpintis pradėjo Stačiūnų tarybinio ūkio direktorius Aleksandras Alekseliūnas. Jo pastangomis ir ūkio lėšomis malūnas buvo remontuojamas (1987-1988 m. rekonstruotas). Tačiau pirmaisiais nepriklausomybės metais, suirus bendrovei ir nebelikus prižiūrėtojo, malūnas buvo smarkiai suniokotas. Angelės Zaveckienės iniciatyva malūno durys, langai buvo užkalti. Susirūpinta jo pritaikymu bendruomenės kultūriniams poreikiams. Pakruojo rajono savivaldybė parengė techninį projektą ir 2004 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų malūnui rekonstruoti buvo gauta 200 tūkstančių litų lėšų.

  

  

 

Stačiūnų vėjo malūnas